Tebūnie TAIP !
Mūsų draugija vienija bendraminčius, lietuviškos pirties gerbėjus
Mūsų misija
- Gaivinti ir skleisti lietuviškos pirties tradicijas ir kitą tautinį paveldą
- Kurti XXI a. lietuviškos pirties tradicijas
- Puoselėti sveikos lietuviškos pirties kultūrą
- Skleisti bičiulystės per pirtį idėją
Kaip įgyvendiname draugijos tikslus:
- Nuolat lankomės pirtyse ir kviečiamės į jas bičiulius.
- Organizuojame švietėjiškus, pramoginius ir labdaros renginius visuomenei. Tai mūsų tradicinės šventės ir iniciatyvos: „Pirties diena“, „Žemaitijos pirties diena“, „Pirties garas“, „Žvalumo diena“, virdulių arbatos vaišės Vilniaus Kaziuko mugėje.
- Pirtininkavimo paslapčių ir kitokių sveikatinimo praktikų mokomės patys ir mokome kitus. Mokomieji seminarai dažniausiai vyksta draugijos narių pirtyse. Dalijamės patirtimi visoje Lietuvoje vykstančiame renginyje „Atvirų durų šeštadienis pirtyse“.
- Bičiuliškai vertiname pirtis. Taip skatiname įsirengti kokybiškas, saugias, tradicinėms vanojimo procedūroms pritaikytas pirtis. Pasikvietę į savo pirtį draugijos narių, ne tik gausite vertingų bičiuliškų patarimų, bet ir originalų ženklą bei įvertinimo pažymėjimą. Mes teigiame: „Blogų pirčių nėra. Jos būna tik geros arba labai geros.“
- Bičiuliaujamės su pirties kultūros puoselėtojais ir pirtininkų organizacijomis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje.
- Padedame organizuoti ir dalyvaujame vanojimo ir garo vėdavimo čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje.
Šeima, draugai, meilė, darbas, pomėgiai - visa tai mus supantis pasaulis, mūsų gyvenimo prasmė ir jo pagrindas. Viso to matas ne materialinė gerovė, o sveikata. Sveikatos linki artimiems ir mylimiems, apie sveikatą teiraujamės pas draugus ir pažįstamus, sveikatai kuria dainas ir tostus. Sveikata buvo garbinama visais laikais ir buvo sėkmės, laimės ir gerovės indikatorius. Sveikatos stiprinimas visada buvo svarbi visuomenės kultūros dalis.
Gilinantis į žmogaus egzistencijos istoriją, tampa akivaizdu, kad, siekiant stiprinti sveikatą, žmonija sukūrė unikalų ir tuo pačiu metu paprastą ir suprantamą pirties amatą. Pirtis sujungė savyje pačias geriausias savybes ir tapo tikra šeimos namų sanatorija. Pirtis apjungė visus studijuojančius ir praktikuojančius vandens savybių, garo, žolininkystės, masažo, pažangiausią pirties meną. Mūsų gyvenamoji vieta, istorija ir gyvenimo būdas sukūrė ir išsaugojo nepakartojamą ir savišką lietuviškos pirties amatą. O paskutiniu metu pirties amatas pakilo į naujas aukštumas. Pirties tradicijos ateina iš mūsų tautos istorijos, ir nepaisant ilgo Sovietiško laikotarpio, kai pirtis nebuvo vertinama, ji išliko gyva tautos sąmonėje ir folklore.
Kiekviena tauta turi savo nacionalinį pasididžiavimą. Viena iš lietuviškos kultūros vertybių – pirties menas. Per paskutinį šimtmetį mes patyrėme daug sukrėtimų - karai, tremtis, sovietmetis. Lietuvoje pradėjo pamiršti pirties tradicijas. Tačiau paskutiniu metu mes pradėjome po trupinėlį rinkti žinias apie pirtį ir jos tradicijas. Rezultatas – harmoninga pirties koncepcija, išlaisvinta iš dogmų ir papildyta tėvų, senelių ir mūsų žiniomis bei patirtimi.
Lietuviška pirtis, atsiradusi daugelio kultūrų kryžkelėje, savyje apjungė daugelį savybių: pirtis naudojama ne tik apsivalymui, bet ir gydimui bei reabilitacijai. Atsirado pirties masažo sąvoka, vanta naudojama ne tik pėrimui, bet ir trinimui, aromaterapijai. Apjungus visą tai ir pridėjus šiuolaikines medžiagas ir technologijas, įrangą, kuri padėjo supaprastinti kai kurias procedūras, pirtis tapo saugia, funkcionalia ir prieinama daugeliui žmonių, tikra draugų ir šeimos susibūrimo vieta.