Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                           Pirtyje tiesa !

TEN KUR SKLANDO GEROJI PIRTIES DVASIA

Šalia įprastinio požiūrio į pirtį kaip į priemonę (ech…, gera kompanija, per kraštus besiliejantis alus, na, taip: – ir pirtis) egzistuoja ir kitas, tik čia jau pirtis suvokiama ne kaip priemonė, o jau kaip tikslas, mat šio požiūrio šalininkai (tokių, beje, jau nemažai) į pirtį žvelgia kaip į šventovę, kurioje apsilankius apsivalo ir kūnas, ir siela, po kurios gyvenimas įgauna naujos energijos, o pats žmogus pasijunta atsinaujinęs, atjaunėjęs. 

Kalbame apie senąją tradicinę lietuvišką pirtį, kurios entuziastai, puoselėjantys senąsias tradicijas, vienareikšmiškai teigia, jog tik tokioje pirtyje išties veikia geroji pirties magija: kūno ir sielos išsivalymas, atsinaujinimas. Kad šioji pirties magija išties veikia, iliustruoja ir dabar Stanaičių kaime (Kauno raj.) gyvenanti darni Liudvikos ir Arvydo MEDINIŲ šeima: vienas kitą suradę būtent tokioje pirtyje, jau kuris laikas jie, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariai, savo sodybos pirtyje (beje, nuo pat pirmojo akmens ir medžio rąsto sukurtoje savomis rankomis!) šia gerąja pirties magija dalijasi su kitais. Noras dalintis patirtimi, idėjomis, išgyvenimais, skleisti lietuviškos pirties dvasią niekada nelieka be atsako: „Medynė“ (taip vadinasi Liudos ir Arvydo pirtis) yra lankoma, mėgstama, vienijanti pirties bičiulius ne tik geru garu, bet ir savitais išgyvenimais, nesiliaujančiu pažinimo, tobulėjimo troškuliu.

 Pas Medinius – „Medynė“

Liuda ir Arvydas, kaip minėta, pirmą kartą susitiko būtent pirtyje. Susitiko tam, kad nebeišsiskirtų. Abu brandaus amžiaus, abu jau su vienokia ar kitokia gyvenimo patirtimi, o čia dar ir aiškus abipusis suvokimas, kaip kad sakoma toje liaudies patarlėje: atitiko kirvis kotą… Nuo 2008 m. pora kartu jau ir gyvena po kurio laiko savo statusą įteisinę ir oficialiai.

2010 m. Mediniai (beje, Liuda – buvusi marijampolietė) įsigijo 50 arų sklypą Mastaičiuose ir tapo naujakuriais, viską pradėjusiais nuo apskrito nulio. Pirmiausiai atsirado 5 arų ploto tvenkinys – jį išsikasė tiesiog plyname lauke, jau žinodami, kur bus gyvenamasis namas ir, aišku, pirtelė. O paskui… Remdamiesi vienas į kitą, kibo į darbus. Po metų jau iškilo gyvenamasis namas, o šalia tvenkinio – ir pirtelė (beje, auksarankis Arvydas didžiąją dalį darbų atlieka pats). Kitaip būti tiesiog negalėjo: pora neįsivaizdavo savo šeimos lizdo be pirties.

„Abu esame gimę kaime, kur tradicinė lietuviška pirtis buvo neatsiejama gyvenimo dalis, todėl pojūčiai visą laiką buvo gyvi ir laukė galimybės vėl pasireikšti“, – sako Arvydas.

„Pastatę pirtelę, – į pokalbį įsiterpia Liuda, – panorome ją kažkaip pavadinti. Svarstymų buvo daug. Sąskambių ir prasmių visuma: mūsų pavardės – Medinis ir Medinė, – pirtelė medinė, vantos – taip pat medžio dalis, sodyboje dominuoja medis…“  Taigi net nenuostabu, jog pirtis buvo pavadinta ,,Medynė“, juolab kad jos šeimininkas, pavarde Medinis, savo rankomis, dėdamas rąstą ant rąsto, kūrė ir tebekuria jaukią erdvę pirtelės dvasiai ir geros pirties mėgėjams… Taigi taip ir gimė pirtis ,,Medynė“ besikuriančioje sodyboje tarp dviejų miškelių, 12 km nuo Kauno centro…

 „Prasidėjus lietuviškos tradicinės pirties atgimimui, suradome tikros pirties mylėtojų ratą, ir tai leido susigrąžinti kažkada turėtus pojūčius, – sako Liuda. – Bendraminčių ratas vis plėtėsi, o susikūrus Lietuviškos pirties bičiulių draugijai tapome jos nariais“.

Jauniausiam pirties lankytojui – vos du mėnesiai!

„Medynė“ netruko išpopuliarėti. Čia daugiausia lankosi tikri geros pirties mylėtojai. Nauji žmonės paprastai ateina per jau buvusius (sklaida iš lūpų į ausį), ir pirties šeimininkams tiesiog malonu išgirsti dažną naujoko frazę: „Visą laiką vaikščiojau į pirtį, o tik dabar sužinojau, kas yra tikra pirtis“. Tai ypač dažnai pasako jauni žmonės. Amžiaus ribų pirtyje nėra – jauniausias lankytojas, pabuvojęs ,,Medynėje“, buvo vos dviejų mėnesių kūdikis! Be to, šeimininkai džiaugiasi kada lankytojai atvyksta šeimomis su vaikais: pabuvimas kartu pirtyje labai stiprina šeimos tarpusavio ryšius.

Gera dvasia sklando šioje pirtelėje. Arvydas, buvęs kariškis, kuriam į kraują įaugusi griežta disciplina, ir Liuda, moterišku švelnumu bei betarpiškumu apgaubianti visa, prie ko ji prisiliečia, o kartu jie – tandemas, su kuriuo susidūręs jų pirtyje kiekvienas išeina su mintimi sugrįžti.

Sveikata – per pirtį

Pirties šeimininkų kredo – sveikata per pirtį. Čia laikomasi nuostatos, jog sveikata reikia rūpintis ne tuomet, kai užpuola ligos, o gyventi taip, kad tų ligų nebūtų. Sveikatos stiprinimui, dvasinės harmonijos puoselėjimui puikiausiai tarnauja lietuviška pirtelė, turinti labai senas, gilias tradicijas (Arvydas mėgsta kartoti nugirstą vieno pirties bičiulio frazę: „Galbūt nėra tautos, kuri išrado pirtį, tačiau kiekviena tauta turi gilias savo pirties tradicijas“).

„Medynėje“ pirties vakaras prasideda vandens milinimo ritualu: įkaitinti ant žarijų akmenys dedami į kubilą su vandeniu. Mūsų protėvių išmintis leido jiems tokiu būdu pasišildyti vandenį. Šis vanduo yra ypatingas ir jis panaudojamas pirties vakaro pabaigoje lengvam apsiplovimui.

Paprastai būna trys – penki užėjimai į garinę. Pirmas užėjimas – tai lyg pasisveikinimas su pirtimi, kūno pripratinimas prie temperatūros, palinkėjimas vienas kitam gėrio. Pirmas prakaitas nuplaunamas gaiviu žolelių nuoviru. Antras užėjimas – proto nuraminimui, kūno atpalaidavimui ir stipresniam kūno sušildymui, tuo tikslu panaudojami įvairūs garsai, kvapnių vantų ir žolynų aromatai (štai dar XVI a. žymus prancūzų chirurgas Ambruaz Pare tvirtino, kad šalavijo ir rozmarino kvapai sužadina ir aktyvina žmogaus gyvybinę energiją). „Medynėje“ šio užėjimo metu sveikatinimo, geros nuotaikos, atsipalaidavimo tikslais praktikuojama unikali aromaterapija „Kvapų simfonija“ (barkūnas, vingiorykštė, mėta, šaltmėtė, čiobrelis, kėnis, pelynas ir kiti augalai kaitroje išskleidžia savo aromatus, o pirtininkų fantazija juos suderina į nepakartojamą kvapų simfoniją). Trečias – druskos inhaliacinė procedūra, kitaip vadinama haloterapija. Ši procedūra atliekama profilaktikos tikslais, kadangi valgomoji druska valo organizmą, veikia antibakteriškai. Įmaišomas į ją bičių pikis ne tik skleidžia malonų aromatą, bet yra ir unikalus bendras augalų ir gyvūnų pasaulio produktas, apie kurio naudą galima kalbėti daug. Ketvirtas – vanojimas. Čia  kiekvienas gali išsivanoti ar būti išvanotas bičiulio kvapniomis beržinėmis, ąžuolinėmis bei mišriomis vantomis („Medynėje“ ąžuolo vantos mėgstamos dėl to, jog lengva jomis dirbti, gerai perduoda kaitrą, tą patį Arvydas gali pasakyti ir apie beržo vantas, kurios, beje, puikiai tarnauja ir kūno nutrynimui). Penktas – kūno šveitimas. Šveitimui naudojami druskos-žolelių mišiniai, kavos tirščiai, malti kaštonai (štai kaštonai ne tik padeda pašalinti seną epidermį, bet ir pamaitina odą aliejais). Po kiekvieno užėjimo – atokvėpis prie pirties arbatos puodelio priepirtyje (čia taip pat galima atlikti kūno masažą). O galiausiai – padėkojama pirtelei.

Pirtyje tiesiog nurimsta protas, ištirpsta dienos, savaitės rūpesčiai, visus apgaubia ramybė ir gera tyla: garinėje girdisi tik vantų šnarėjimas ir širdžių plakimas. Pranyksta laiko pojūtis, ir gal dėl to pirtyje retai pamatysi kabantį laikrodį. Pirtininkai sako: kiek laiko buvai pirtyje, tiek pailgės gyvenimas.

Skleidžiant pirties dvasią

„Medynė“ gali pasiūlyti įvairias pirties programas (vyrų, moterų, mergvakario, bernvakario pirtis, edukacinė…), tačiau prioritetas – ištikimybė senosioms lietuvių pirties tradicijoms. Netgi garinės krosnis įrengta senoviniu principu: ugnis tiesiai laižo akmenis. Mediniai jau įrenginėja ir šalia esančią dūminę pirtelę, pirtininkų „saldainiuką“, kuri leis dar labiau puoselėti senąsias pirties tradicijas.

Kiekvienas, pabuvojęs ,,Medynėje“, patiria šeimininkų dėmesį, pažinimo ir dalinimosi džiaugsmą. Jauku šioje pirtelėje. Žiemą – vasarą čia kvepia žolynais, gerai išdžiovintomis vantomis (beje, žolynus arbatoms, aromaterapijos seansams Liuda su Arvydu renka, džiovina kartu, kartu jie ir vantas riša, džiovina – šioje šeimoje nėra „tavo“, „mano“ darbas, yra tik „mūsų“ darbas.

„Medynės“ šeimininkai ne tik mielai dalijasi savo, kaip pirtininkų, patirtimi, bet ir patys stengiasi nuolat tobulėti: studijuoja specialią literatūrą, aktyviai dalyvauja Lietuviškos pirties bičiulių draugijos organizuojamuose renginiuose, Arvydas – ir vanojimo čempionatuose. Skleisti pirties dvasią, kad kuo daugiau žmonių patirtų švelnų vantos prisilietimą ir nūdienos rutinoje atrastų atokvėpio salą, – toks pagrindinis Medinių šeimos panirimo į gerąją pirties magiją tikslas. „Pirtis visus padaro lygiais, – dalijasi pirties filosofija Arvydas. – Be to, mūsų streso pasaulyje labai trūksta lytėjimo, per kurį įgyjamas pasitikėjimas. O būtent pirtyje tas lytėjimas (kad ir su vanta) yra labai raminantis, pakeliantis dvasią“. Galiausiai šioje pirtyje tarp pirties mylėtojų egzistuoja labai gražus ritualas: kiekvienas pasisveikina ir atsisveikina nuoširdžiai apsikabindamas.

Laima GRIGAITYTĖ  http://mususavaite.lt/ten-kur-sklando-geroji-pirties-dvasia/  30 liepos 2014