Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                           Pirtyje tiesa !

Kokio dydžio pirtį galima statyti be statybos leidimo ir projekto?

Atsako: Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Statant pirties pastatą, privalu laikytis visų su su tokių statinių statyba susijusių reikalavimų. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, pirtis priskirtina pagalbinio ūkio paskirties pastatams, esantiems privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype. Jeigu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimus pirties plotas neviršija 50 m 2, o aukštis – 5 m, ji priskiriama nesudėtingų statinių kategorijos I grupei. Tuomet jos statybą leidžiančio dokumento (SLD), nei projekto nereikės, nebent būtų statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede, tokiose teritorijose norint pasistatyti I grupės nesudėtingą statinį reikia iš savivaldybės administracijos gauti SLD – rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.

     Jeigu statoma pirtis yra iki 8,5 m aukščio ir iki 80 m 2 bendrojo ploto (t. y. visų patalpų plotų suma, išskyrus rūsio plotą), ji priskirtina prie II-os grupės nesudėtingų statinių. SLD – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui būtų reikalingas tokių parametrų pirtį statant mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Statant tokį pastatą kaimo vietovėje (kurioje gyventojų skaičius ne didesnis kaip 3 tūkst.) nereikalingas nei supaprastintas projektas, nei SLD.

      Konkrečiu atveju planuojant pirties statybą, visada geriau prieš imantis veiksmų pasikonsultuoti su specialistais.

       Statybos įstatymo reikalavimas pateikti informaciją apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą netaikomas nesudėtingo statinio statybos atvejais. 

Sodo namu (pirtimi) vadinamas nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype. Pagal galiojantį reglamentavimą sodo namas (pastatas iki 80 kv.m bendrojo ploto ir iki 8,5 m aukščio) priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Norint statyti tokį statinį, nereikia rengti projekto, neprivalomas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Pakanka išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų.

Gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos, kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, valdybos ar pirmininko sutikimą, ir šis reikalavimas negalioja. Be to, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai – nebūtinas energinio naudingumo sertifikavimas prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statant sodo namą miesto ribose esančioje sodininkų bendrijos teritorijoje reikės pasirūpinti SLD. Parengus supaprastintą statybos projektą (kai plotas yra iki 80 kv.m), teks kreiptis į savivaldybės administraciją ir prašyti išduoti SLD – rašytinį pritarimą jam (ne mieste esančiame sodo sklype tokio statinio SLD neprivalomas). Jeigu statomo pastato plotas didesnis nei 80 kv.m, visada reikia rengti statinio projektą ir gauti SLD – leidimą statyti naują statinį. Taip pat visada privalu išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų, jei nėra rašytinio gretimų sklypų valdytojų sutikimo jį sumažinti. Užbaigus gyvenamojo namo statybą, prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą, turi būti atliktas pastato energinio naudingumo sertifikavimas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija