Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                           Pirtyje tiesa !

Puslapis yra ruošiamas.

   Šį svaitgalį 2016 rugpjūčio 6 dieną būrys bičiulių aplankė toliausiai pasienyje įsikūrusią Irenos ir Rimanto sodybą. Pirmiausiai  šeimininkė pavaišino arbata, aprodė nuostabiai sutvarkytą sodybą ir pirtelę. Tada palydėjo pas brolius lenkus rimtų pirkinių pasidairyti. Rimantas šiek tiek išsigando pamatęs mūsų sublizgusias akis, tai nerizikavo vežti į didelį prekybos centrą. Nutarė, kad "Bedrionka" mums bus pats tas. 

   Po pietų atvažiavo Ramūnas Žvirblis ir Žvaliauskai. Nors šeiminkas kuklinosi, bet visos pagyros pirčiai vertos, kaip kažin ką. Garas švelnus, prakaitą išvarantis, sušildantis. Plautai platūs, patogūs, vietos daug. Nors man , kaip ir visur , per aukšti, bet čia jau visų trumpulių bėda. Todėl pasilipu ir prisitaikau, kai reikia.Čia pat tvenkinukas su žuvytėm. Pabaigoje šeimininkai pakvietė atlikti meditacinį ritualą.

    Parašyti,kad esam sužavėti ir nustebinti yra per maža, tiesiog trūksta žodžių patirtam smagumui aprašyti. Aplinka paprasta, kaimiška, todėl jautiesi atsipalaidavęs, nebijai kokio brangaus kilimuko sujaukti. Aplink visą sodybą gėlių prisodinta, žolė nušienauta, obelų šakos linksta.

    Šeimininkų svetingumas neturėjo ribų. Kiaušinius iš vištų atėmė ir mums pusryčiams prikepė, bulvių prikasė, agurkų priskynė, pieno uzbonus pripylė, vantų šviežių įdėjo. Kvietė dar apsilankyti.

    Dėl tokios pirties atstumai nieko nereiškia. Įkyrėti nežadam, bet tikrai dar apsilankysim, kad tą malonumą dar kartą patirtume ir su kitais pasidalintume. 

   Kitą dieną jau trim ekipažais nuvažiavom pas Ričardą Bendžiūną į pirtį ant plausto. Kas buvo žino, kas nebuvo kuo greičiau važiuokit, kol kviečia. Vėlgi: šeiminko išradingumas, svetingumas ir pirties smagumas neišpasakyti. O jau galimybė tiesiai iš garinės į Kauno marias nerti tai kažkas nerealaus.

    Šeiminkė pasiūlė išsitepti kažkokiu kvepiančiu tamsiu  naminiu daiktu, nuo kurio kūnas tampa minkštas "kaip sofa". Kur dar taip gali būti? 

   Grįždamos namo su Laima Šlekiene vienbalsiai nutarėm -  pati geriausia tauta - lietuviai, o patys geriausi lietuviai susibūrė į mūsų draugiją.Iki naujų susitikimų, bičiuliai.

Eglutė Šliauterienė

Na ir kvietimo šeimininkai neliko skolingi padėkomis:

"Labai norim padėkoti Pirties bičiulims Eglutei Š,Laimai Š,Ramūnui Ž,Renaitui Ž ir jo žmonai už puikiai praleistą laiką,gerą nuotaiką,taip pat pirties-laivo savininkui Ričardui B ir jo žmonai už puikų priėmimą,Rimui už vanojimą,o kartu ir visiems kitiems ten dalyvavusiems.Norėtųsi dažniau tokių susitikimų bičiulių pirtelėse ( tik kad vis pritrūksta laiko )". Rimantas ir Irena