Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

Pirtyje pas sveikuolius 2012-07-06

Sveiki,

pagaliau kažką galiu parašyti apie vasaros nuotykius ir aš. Man galės paantrinti kolega Audrius.
Taigi, trečius metus iš eilės dalyvavau tradicinėje Lietuvos Sveikuolių sąjungos organizuotoje stovykloje, kuri vyksta Alytaus pašonėje, netoli Daugų.

Pagalbon pavyko prisikviesti Audrių nuo Labūnavos (Audriaus pat. LANČIŪNAVOS) lygumų, kuris atsivežė savo sūnų Arną – tikrą lydekų siaubą (žr. nuotrauką). Audrius turi tradiciją, panašiu metu apturėti problemų su savo neužmušamu auto. Ir šį kart tradicija paliko gyvuoti – atvyko su generatoriumi, kuris visą kelią rodė riebią špygą akumuliatoriui.
Reikėjo kažkuo pradžiuginti bičiulį – pasikviečiau vantauti. Dzūkijos kalvos pasmaigstytos medeliais, mums padovanojo mišrių vantų – šermukšnis, žilvitis, alksnis, klevas ir berželis.
Kaip tik prisėdom, šnai, ir padarėm 23 vančikes. Audrius jas suskirstė į tinginio rištas (mat, surišau rankeną tik vienoj vietoj), kitos – netinginio. Organizatoriai žadėjo klientų antplūdį, nes per visą stovyklą nieks nėjo į pirtį, kol nebus pirtininkų. Tai paglostė savimeilę, sako, visi "sugadinti" anksčiau organizuotų pirčių.

Pirtis turėjo prasidėti 19 val (priminsiu, kad pirtis elektrinė), du pirtininkai išdidžiai priėjo prie pirties ir nužvelgę stovyklos teritoriją (kokie 4 ha), pradėjo laukti klienčių (pirmas užėjimas – moterys). Bet kažkas pastūmėjo žvilgtelti į garinę – patikrinti prieš mūšį suomišką technikos stebūklą. Atidarius duris teko aiktelti, mat ten, nepaiškinamu būdu prasmuko ketvertas moterėlių, kurios pasakė, kad dabar pirtis ir "neškit muilą iš čia"… Pirmam šokui aprimus teko paaiškinti, kad teks "kompą restartinti" – t.y. palikti patalpas ir jau pagal mūsų komanda vėl ją užpildyti. Viena moteriškė pareiškė nepasitenkinimą, kad, girdi, buvo skelbta moteriška pirtis, o čia vyrai šlaistosi… Prisistatėme – neesame jokie vyrai – mes pirtininkai – belytės būtybės gyvenančios pirtyje. Padėjo.

Po pirmo garo suskirstėme kolektyvą į dvi grupes ir prasidėjo… Laikas (2 val.) švilptelėjo kaip vėjas, po moterų pirties pakilau į kalną, kur plevėsavo vėliavos (eurosojuzo, Trispalvė ir Vytis), ten su sveikuoliais sugiedojęs Tautinę giesmę, nusileidau vėl į pirtį, nes laukėm vyrų. Teko konkuruoti tą vakarą su roko monstru Šaru iš "Polerizuotų stiklų"- jis tą vakarą grojo sveikuolių vakarėly.

Pirtį baigėm 00.30 vietos laiku. Pagalvojus apie krepšinį, buvo atsiųsta žinia, kad visi sodybos telikai užrakinti po septyniais užraktais – kad neblaškytų stovyklautojų. Likom be kašio. Bet užtai Arlauskų Arnas sugavo 2000 gr. lydį ir kitą dieną jį išrūkė (išvendzijo), ir po ankstyvos pirties (nuo 11 iki 13 val.), kuri buvo skirta nugalėti lauke kepinusį 33 laipsnių karštį, pateikė nusilesusiems pirčiuoliams visame gražume (žr. foto).

Pirtis praėjo su pasisekimu – dalyviai negalėjo atsidžiaugti užplūdusia vėsa po pirties. Ką ir reikėjo įrodyti – jeigu lauke karšta – eik pirtin.

Taigi, po pirčikės du pirtininkai ir lydekų siaubūnas užgulė ežero karalienės kūną. Na ir gardumas. Pirmą kartą ragavau rūkytą lydeką.
Po sočių pietų (jie neprieštaravo sveikuoliškam gyvenimo būdui, nors ir  ne buvo vegetariški), ėjom valandžikę nusnausti, nes vakare turėjom planą X.
Planas X buvo kelionė į Kulautuvą, kur vyko bardų festivalis "Akacijų alėja". Man tai jau gal koks 10 kartas, bičiuliui Audriui buvo nekaltybės praradimas. Taigi pasisėmėm ir kultūros.

Kitą rytą Audrius vaikščiojo nerimo perkreiptu veidu ir su vienu klausimu akyse- kaip pasiekti mylimus Kėdainius, ar atlaikys laineris  VW busas su mirusiu generetoriumi. Jo akis trumpam pradžiugino antroji pusė Jūratė, kuri, po vaikų Dainų šventės užsuko pažiūrėti ar mes gyvi, bet vėliau vėl nerimo atodūsiai pasigirdo iš  taikliais foto šūviais pagarsėjusio bičiulio krūtinės… Visaip bandžiau jį pralinksminti ir ant rankų vaikščiojau, ir žongliravau ir ore rijau alyvuoges, ir dainavau arijas iš žinomų operų… viskas veltui.

Iš radijo žinių sužinojau, kad Vilnius visiškai tuščias, kad sekmadienio vakarą visi bandys vėl atgal į jį sutilpti, todėl savo dvi atžalas pradėjau ruošti naujienai, kad namo tik pirmadienį. Tai išgirdusi sodybos savininkė sukvietė visą giminę, kad aš juos papirtinčiau. Tą dieną aš buvau geras…
Pirtinau žmones ir meldžiausi, kad Audrius laimingai pasiektų gimtus namus.
Kaip ir  tuose filmuose – viskas baigėsi hepyendu 

Pavargau rašyt. Audrius papildys, tikiuosi.
Neperkaiskit.

Te visad šviečia Saulė!

Saulius