Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

Tarp žemės ir dangaus

Sveiki bičiuliai!

 Gauti atsiliepimą apie praėjusią pirtį visada yra įdomu. O jeigu atsiliepimas dar ir šiltas - dvigubai malonu. Ir joks malkų mokestis tam negali prilygti. Taigi, autoriams sutikus, norėčiau jais pasidalinti ir aš su bičiuliais, o gal ir kiti galėtų pasidalinti savais. Tiesiog gal ir tinklapyje galėtų atsirasti tokių rašinėlių skyrelis, kad naujokams būtų lengviau orientuotis apie ką mes čia ir lankytojų lūpomis sužinoti - kokia ta LIETUVIŠKA PIRTIS: Tarp žemės ir dangaus. 

Malonaus skaitymo (kalba netaisyta).

 Avietinis SauLėnas

-------- Originali žinutė -------- 

Tarp žemės ir dangaus Yra tokia pirtis. Balta staltiesė, raudoni sodo obuoliai... Balta staltiesėlė, raudoni sodo jurginai... 

Labai patogūs *plautai*, kiek daug reiškia, kai gali ištiesti kojas. Ne visų *užpakaliai *sutelpa. Truputi įtampą kelia, kad ne visi patogiai įsitaisę, nes supranti, kaip tai svarbu.

 Pirties gaspadorius – Saulius. Visas dėmesys – ką daro ir sako Saulius.

 Ieva – lietuviškas migdolas, neįtikėtina! Labai malonus ir pažįstamas vingiorykštės kvapas.

 Pilamas vanduo ant galvos. Gaivina. Trūksta oro. Kiek ilgai…  Panika. Išsisuku nuo srovės. Įkvepiu oro. Susikaupiu. Vėl pilamas vanduo. Vėl trūksta oro. Pabaiga. Įkvepiu. Buvau pamiršusi, kaip bijau ir nepakenčiu vandens virš galvos.

 Informacija iš Sauliaus lūpų. Informacija priimtina, (ne)žemiška. Jokio skepticizmo iš mano pusės, nes jokio fanatizmo iš Sauliaus pusės. 

Nenoras kalbėti. Labai patinka ta būsena. Nejaučiu pareigos kalbėti. 

Minimalus rūpestis vaikais. 

Noras, kad vyras patirtu tokį pat atsipalaidavimą kaip aš.

 Ežeras. Pagarba vandeniui. Užsimerkiu, susispraudžiu nosį, greitai tūpteliu, kad galvą apsemtų, ir staigiai išneriu. Šluostausi vandenį nuo akių ir giliai kvėpuoju. Kūno ir proto gaiva. 

Sodai - dušelėm nutūpti. Pati nuskrido... Bet kūnas vikriai sureagavo, kai pajuto galimybę atsidurti ant masažo stalo. O ten – kosmosas! Nerandu nei šventų žodžių, nei žargono būsenai nusakyti. Leisk, Sauliau, ir nekalbėti... 

Maniau, nieks manęs nuo to stalo nenukrapštys... 

Bet dušelė grįžo į kūną. 

Abu moka sugyventi. 

Aš žinau kur bus galima rasti pagalbą, jei imtų nesusikalbėti. 

Aš ir vaikams sakau (rodau): „Žinokit, kad yra tokie dalykai (bažnyčia, pirtis, miškas), kur galima rasti dvasios stiprybės.

 Labai noriu, kad vyras atsipalaiduotų. 

Dar keletas momentų, palikę įspūdį: irklentė, savarankiški Sauliaus vaikai, M. Jonučio darbai, sena troba, laidai, nagingas uošvis, vienos maudynės ežere ir tamsoje, apšviestas tiltelis, pagulėjimas (būsena) ant* šezlongo*, mano pačios atsipalaidavimas (garbę priskiriu sodybos energetikai ir šeimininkui). 

Šiandienos planai: parsivežti iš uošvių namų (pamirštą) mums draugės padarytą ir padovanotą sodą; sesers Laimos paklausti, kas ją paskatino daryti korulius jaunystėje, ne gi mūsų babytė?

 Palandžiojau po internetą. Labiausiai patiko, kad sodą prilygina koriams, nes vaikystėje sesės darbus vadinome koruliais.

 Sauliau, man kalbėti ir rašyti labai sunku (nors esu plepė). 

Esu dėkinga už Tavo žodžius prieš išvykstant:" Aš žinau ką tu nori pasakyti“. 

Gerų dienų! 

Pagarbiai Lina

Vienas pircininkas iš Rudnios kaimo (Dzūkija) pasakoja kaip priima svečius pirtyje:

Mano pricukė maža, prie Ūlos, Rūdnios kaime.

Priimu dažniausiai baidarininkus. Tie paplaukia ir pas mane sustoja. Aš apsirengiu, kad būcu linksmiau - kareiviškas kelnes, velcinius, kailinius, kepurę ir storas pirštines. Kiti turi pircis, bet pas juos nestoja :)

I pircį imu tik mergikes, o bernams leidžiu žiūrėci jei nori. Imu tris. Jos būna, kad alaus ar dar stipresnio primaukusios, net svirduliuoja - tai net padedu išlipci iš baidarės.

Tadu suleidziu jas pasišildyc. Kai pašyla pircyje, ištepu medum. Tadu einam  laukan, duodu ramunėlių arbatos išgerci. Antru kartu, mergikes ištepu kavos ir grietinės (pačiu pigiausiu) cepalu. Pašucinu. Po cepalo oda kvepia  :) Tadu einam prie upės. Kasu upės dumblo, sumaišau su karšcu vandeniu ir pripjaunu su dalgiu žolės, nesvarbu ar dilgėlės - bet kokios... Mergikes guldau ant tos žolės ir trinu tuom dumblu pilnai kad būtų sveikos. Labai visi juokiasi. Tadu į upę nusiprausc. Po to jos dar išgeria alaus, šampano - negi uždrausi...juk linksma. Kitu kartu jau imu druską, gryną. Pašucinu mergikes ir ištrinu. Ir vėl į upę. Duodu po upės ramunėlių išgerci arbatos. Paskucinį kartu vantos. Periu visas iš karto. Smarkiai pašucinu. Tadu jos į upę ir nebegirtos :)

Visiems labai pacinka.

Užrašytojas Egidijus. 2016 10 01