Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

Tifliso (Tbilisi, Gruzija) sieros pirtys

Parengė LPBD bičiulis Edmundas Pranculis - "Ir aš ten buvau, alaus, midaus negėriau, bet pirtyse kaitinausi".


Tifliso (Tbilisis) vaizdas: pilies griuvėsiai ir sieros pirtys. XX a.pr.nuotrauka.


"Niekad nesu sutikęs prabangiau nei Tifliso pirtys" A.Puškinas 1829


Pagal seną Gruzinų legendą, V a.Gruzinų karalius Vachtang Gorgasali (440-502), medžiodamas netoli senosios sostinės – Mtskhetos pastebėjo kaip sužeistas elnias gydosi savo žaizdas sieros vandens ežere. Įvertinęs sieringų šaltinių gydomąjį potencialą, karalius nusprendė šioje vietoje pastatyti miestą  su  totorišku pavadinimu Tepli-Sou (šiltas vanduo), arba gruziniškai Tviliso(šiltas miestas) nuo žodžio“ tbili“ (šiltas). Tačiau senovės rankraštyje „Pranešimas apie Seldžiukų valstybę...“ aprašomas Tifliso užkariavimas 1067-1068 m. Abchazijos karaliumi Bakratom ir pažymima, kad pirtį ant natūralaus karšto vandens šaltinio, kuri „niekieno nešildoma“  įkaista „padedama gamtos galių“, pastatė Sadro al-Din Ali al-Husayni. X a arabų metraštininkas Abdul-Asta-Muhammad Ibn-Haukal, pabuvojęs Tiflise, rašo: „Tiflisas miestas didesnis už pasaulį, nes niekur pasaulyje nerasi tokių pirčių kaip Tiflise. Vanduo jose verda pats, be ugnies“. Sieringo vandens temperatūra pirtyse nuo 35 iki 40 °C. Pasak persų geografo Adža'ib Ad-Dunia, XIIa. Tiflise buvo 65 pirtys. XVII amžiuje keliautojas Evlija Čelebi aprašė Tifliso pirtis. Jis rašė, prie tvirtovės rytinės pusės iš po žemių trykšta toks karštas vanduo, kad galima išvirti avį ir, kad virš šių naudingų šaltinių pastatyti kupolai. Rusų armijos kapitonas Jazikovas 1770 metais savo užrašuose rašė: „Tiflise labiausiai vertinu karštus vandenis: trykšta iš kalnų, pirtys akmeninės su skliautais, prieš šimtą metų pastatytos, jose iš viršaus  šviesa, baseinai iš tašyto akmens, kuriuose žmonės guli, vanduo toks šiltas, kad vos iškenti, o kituose šaltas ir siera kvepia, tose pirtyse Tiflisiečiai prausiasi ir sako, kad Tifliso moterys nuo to vandens ir kūnu ir siela tyros, o kad tos pirtys gydo aš pats išbandžiau, dažnai jose buvodamas“.

Pirtis Tiflise statė persai, turkai ir gruzinai. Mieste yra visas istorinis sieros pirčių rajonas Abanotubani („vonios plotas“). Visos pirtys grupuojasi tarp Metcho, Maidano ir Kalos(senosios tvirtovės), toje vietoje,kur randasi sieringi šaltiniai, davę miestui pavadinimą.  Tifliso pirtis laikas nuo laiko sugriaudavo užkariautojai, tačiau vėl ir vėl jas iš naujo atstatydavo.

Krikščionys ir musulmonai pirtyse prausdavosi  atskirai, netgi stengdavosi naudotis atskirais baseinais. Moterims skirdavo moters dienas pirtyse. Tifliso pirtys žavėdavo lankytojus, ir todėl liko daugybė nuostabių šių pirčių aprašymų literatūriniame pavelde.  XIX a.lankytojas rašė: „Tifliso pirtys- tikras malonumas. Čia vandens nešildo, o atveda tiesiai iš kalnų mineralinius šiltus šaltinius. Ir jūs galite išsirinkti temperatūrą, kuri patinka.  Jus atveda i švarų priepirtį, kuriame ir sofa, ir stalas, ir veidrodis jūsų paslaugoms, iš čia einate į pirtį. Grindys grįstos lygiu akmeniu, garuoja baseinas, pripildytas sieros vandens. Pasikaitinę vonioje, galates ant lygių lentų ir pirtininkas pradeda savo operaciją: pradžioje išmaigo kaulus, kad net traška; bet jo prisilietimai švelnūs ir neskausmingi, po to paguldo nugara į viršų, užšoka ant jūsų ir pradeda pėdomis masažuoti išilgai stuburo, greitai pasisuka, slysta kaulais, rodos daro viską- tik nešoka lezginkos; po to išmuilina švarią vilnonę pirštinę ir apipila kvapnaus muilo putų bangomis, rodos jūs atsiduriate baltame debesyje; gale apipila keletą kartų vandeniu, pliaukšteli ranka per nugarą ir pasako savo įprastą „jašy“ (gera)“ (Atsiminimai apie Tiflisą, 1847).

Savo apsilankymą Tifliso pirtyse aprašė Aleksandras Puškinas apybraižoje „Kelionė į Azrumą 1829 metų žygio metu“:

„Aš apsistojau traktire, kitą dieną nuvykau į šlovingas Tifliso pirtis...karštas, sieringas šaltinis sruvo į gilią vonią, iškaltą akmenyje.  Nei Rusijoje, nei Turkijoje nemačiau prabangesnių pirčių nei Tiflise... Šeimininkas paliko manę totoriaus-pirtininko globai. Turiu pastebėti, kad jis buvo be nosies, bet tai netrukdė jam būti savo amato meistru. Gasanas (toks benosio vardas) pradėjo  paguldęs manę ant šiltų akmeninių grindų, po to pradėjo laužyti kaulus, tempti sąnarius, mušti kumščiu; aš nejutau jokio skausmo, tik nuostabų palengvėjimą (kartais azijietiški masažuotojai taip įsijaučia, kad net užšoka ant nugaros, slidinėja  klubais, nugara, rodos kad šoka). Po to ilgai mane trynė vilnone pirštine ir apipylęs šiltu vandeniu, pradėjo plauti muilo putomis. Jausmas nenupasakojamas: karštos putos jus apgaubia kaip oras!... Po putų Gasanas išleido manę į vonią: ten ir baigėsi ši ceremonija“.

„New York Tribune“ 1905 gruodžio 17 iliustruotas priedas su D Jermakovo pirties masažo Tifliso pirtyse nuotraukomis su antrašte „Tifliso sieros pirtyse-su nuostabiu masažu-nieko panašaus visame pasaulyje."

Pagerbė Tifliso pirtis savo plunksna ir Alexandre Dumas-tėvas (1802-1870), kai keliavo po Rusiją 1858-59 metais. „ Drąsiausi iš kart neria į vonią įkaitintą iki 40 laipsnių ir narsiai pasineria su  galva. Vidutiniški  mėgėjai pirma eina į vonią, įkaitintą iki 35 laipsnių. Na o naujokai baugiai  ir su nerimu  pasineria į vonią, sušildytą iki 30 laipsnių. Po to palaipsniui pereina nuo 30 iki 35 laipsnių, nuo 35 iki 40 laipsnių. Taip jie beveik nejaučia laipsniško temperatūros padidėjimo.... Kaukaze yra mineralinių vandenų, kurių temperatūra pasiekia šešiasdešimt penkis laipsnius; jie yra naudingi, reumatui gydyti  ir naudojami  tik garų pavidalu. Plaunamasis guli virš vonios ant audeklo, kurio kampus laiko 4 žmonės. Tai trunka 8-10minučių; 10 minučių atlaiko tik labai sveikas pirties mėgėjas...

Du kankintojai paguldė manę ant vieno iš medinių suolų, po galva padėję specialią pagalvėlę,  ir privertė ištiesti rankas palei kūną ir kojas. Tada paėmę už rankų pradėjo išsukinėti sąnarius. Ši operacija prasidėjo nuo pirštų sąnarių. Po to nuo rankų perėjo prie kojų; vėliau atėjo eilė sprandui, stuburui, pusiaujui. Šie pratimai, turėję mažiausiai - išsukti sąnarius, praėjo be skausmo ir netgi tam tikra prasme su malonumu. Mano sąnariai, niekada nieko panašaus nepatyrę,  laikėsi  lyg su jais taip elgiamasi  pastoviai. Po viso to atrodė, kad manę galima sulankstyti kaip servetėlę ir padėti į lentyną, ir tai nebūtų sukėlę man skausmo.

Pabaigę pirmąją sąnarių lyginimo dalį, pirties patarnautojai, apvertė manę ir, kol vienas laikė ištempęs rankas, kitas šoko man ant nugaros, kartais slysdamas kojomis nušokdavo ant grindų. Keista, bet žmogus rodos turėjęs sverti  120 svarų, atrodė lengvas, kaip drugelis. Jis vėl užlipdavo ant nugaros, nulipdavo, vėl užlipdavo – visa tai sukėlė neįtikėtiną palaimos jausmą.

Aš kvėpavau kaip niekad; mano raumenys visai nepavargo, atvirkščiai, atrodė, kad jie įgavo lankstumą; galėjau lažintis, kad galiu ištiestomis rankomis pakelti visą Kaukazą. Po to pirtininkai pradėjo plekšnoti  man per pečius, blauzdas, sėdmenis. Tapau panašus į instrumentą, kuriuo atlieka ariją ir ši arija man atrodė gražesnė už visas  „Vilhelmo Telio“ ar „Robert Devil“ arijas. Be viso to ji turėjo žymų privalumą prieš minėtas arijas: aš niekad nesudainuočiau Valterio kuplėto bent 10 kartų nepataikęs į taktą, o štai į pirties arijos taktą aš linksėjau galvą nė karto nesuklysdamas. Aš buvau būsenoje žmogaus, kuris sapnuoja,  pabudęs ant tiek, kad supranta jog sapnuoja ir visaip stengiasi iki galo nepabusti.

Per 6 savaites, kol aš buvau Tiflise, į persiškas pirtis aš ėjau kas trečią dieną. Kodėl Paryžius, malonumų miestas, neturi tokių pirčių? Kodėl nei vienas verslininkas nepasamdo bent dviejų Tifliso pirtininkų; ir nauda būtų ir pinigai.“

Kairėje: kunigaikščių Orbeliani sieros pirtys Tiflise, pastatytos 1840 metais (XX a.pr. atvirutė). Dešinėje: Moterų pirtis Tiflise. Alexander Bazhbeuk-Melikyan.

Rusų karo rašytojas, rusų geografinės draugijos narys, M.Olševskis (М.Я. Ольшевский )  irgi parašė apie Tifliso sieros pirtis, tame tarpe ir apie jų svarbų vaidmenį Gruzijos moterų gyvenime: „ ... Gruzijos viduriniosios klasės moteriškajai pusei pirtys yra aukščiausias pramogų ir malonumų lygis. Būdamos suvaržytos griežtų šeimyninio gyvenimo papročių, visokiausiais būdais iš vyrų, tėvų ar giminių išprašo pinigų, kad galėtų dažniau nueiti į pirtį, susitarusios su draugėmis pirtyse praleidžia valandų valandas kalbėdamos ir apkalbėdamos. O gruzines gali kalbėti ne mažiau nei mūsų kūmutės, nes jos nepalyginti labiau suvaržytos savo veiksmuose ir poelgiuose nei mūsų gražioji lytis“ (1894m.)

Tifliso XIX a. pirčių aprašymai tokie iškalbingi, kad verta juos versti be redakcijos, kad skaitytojas suprastų unikalią to meto atmosferą pirtyse. F.Tornau (1810-1890) taip aprašo XIX a. pr. Tifliso pirtis: „Būtiniausių ir kiekvienai dvasinei nuotaikai tinkamų malonumų tarpe galima priskirti Tifliso pirtis, pastatytas ant sieros šaltinių, gruziniškai „tiplis“. Jos užima svarbią vietą vietinių gyventojų gyvenime, kurie jas lankydavo ne vien pagal paskirtį, bet ir kad su malonumu praleistų laiką. Keturios pirtys, tarp kurių geriausia skaitėsi „vyskupų“ („архиерейской“), nes pajamos  iš jos veiklos tekdavo Tifliso vyskupui, niekad nebūdavo tuščios. Vasara jas lankydavo nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Pasikeisdamos dvi pirtys buvo moterų, o kitos dvi vyrų.

Iš išorės Tifliso pirtys mažai skiriasi nuo rytų maudymosi įstaigų, pastatytų pagal vieną pavyzdį. Po ilgo, tamsaus įėjimo erdvi  rotonda, apšviečiama pro langus kupole, viduryje rotondos baseinas su šaltu vandeniu ir fontanu, sienose gilios nišos persirengti, iš jos patenkama į dvi ar tris maudyklas, kuriose iš sienos trykšta karštas vanduo. Platūs akmeniniai suolai nišose, nukloti kilimėliais ar čiužinukais, skirti pailsėti po pirties.

Turkijoje mačiau ir gražesnių, prabangesnių pirčių, bet jei kalbėti apie meną plauti, trinti ar mankštinti sąnarius, tai Tifliso pirtininkams nėra lygių. Geriausi iš jų atrinkti Persijoje, iš kurios noriai atvykdavo į Gruziją, kurioje mokėjo vertinti jų talentus.

Pirtininkai, pasak gandų, buvo meistrai ne tik sąnarių mankštoj, todėl nieko keisto, kad Tifliso gražuolės, neturėdamos didelio malonumų pasirinkimo,  taip mėgo pirtyse praleisti ištisus vakarus draugių bendrijoje.  Pagal to meto griežtus gruzinų papročius, vyrams nebuvo galima net arti pasirodyti prie pirčių kuriose prausiasi moterys, ir bandymas nusižengti šioms taisyklėms reikštų gana nemalonias pasekmes nuotykių ieškotojui.

Tifliso pirčių kupolai. Foto XX a.pr.

Tačiau viena maudykla ketvirtadieniais  neatsiskirdavo nuo vyrų lankymo, nors ir visos kitos buvo skiriamos tik moterims. Šios maudyklos persirengimo niša, būdavo atskiriama nuo rotondos, užimtos moterų, paprasta tamsiai žalia saržos užuolaida. Ir kas keisčiausia: moterys, tikrai ne paleistuvės, kitu laiku drovios, gatvėje pasirodančios su čadra iki pat akių, visai nesidrovi, nors ir jaučia nekuklius žvilgsnius, ir vaikščiojo po rotondą deivės Dianos nimfų rūbais, dėl ko Akteonas taip nukentėjo. O jaunos gruzinės ar armėnės beveik visos tinka  skaisčiai deivei  į palydą. Mažai kas iš atkeliavusių žinojo apie šį paprotį, vietiniai apie jį nepasakojo, todėl ir buvo slepiamas nuo publikos dėmesio. Kitomis dienomis – pirmadieniais ar šeštadieniais vyrų ir arti neprileistų prie šios pirties slenksčio, o va ketvirtadienis-nieko. „Toks įstatymas“-atsakydavo pirties prižiūrėtojas, „toks įstatymas“-guosdavosi  besimaudančios merginos; ir šiais protingais žodžiais, lemiančiais daugumą ginčų Rytuose, išspręsdavo visas abejones.“

Pagal vietines tradicijas čia atvesdavo būsimas nuotakas, kad būsimos anytos ir tetos, galėtų pirties garuose apžiūrėti marčią ar ji neturi kokių trūkumų. Tai darydavo paslapčia nuo busimų vyrų abiem pusėms sutariant.

Žinoma, būtų neteisinga nepacituoti,  XIX a. pirmos pusės rašytojo, diplomato barono F. Korfo (1803-1853) emocionalų azijietiško masažo Tifliso pirtyse aprašymą:

„Už sidabrinį rublį jums skiria atskirą pirtį su pirtininku. Šiose įstaigose nuostabi švara. Karštas vanduo išgaunamas iš sieros šaltinio ir nereikia dirbtinai šildyti. Didelė marmurinė vonia taip patiko, kad aš iš kart nėriau į ją, bet bemat iššokau, pasirodė, kad įlindau į verdantį vandenį. Tai nepatiko pirtininkui, kuris įsakmiai parodė,kad negaištant reikia lysti į vonią. Atrodė taip, lyg jis jėga ruošiasi sodinti manę į ją, tai aš nusprendžiau, gal geriau, jei tai atliksiu aš pats ir lėtai pradėjau leistis į karštą vandenį.

Šį kartą jis neatrodė tokia karštas, ir kūnui pratinantis, aš net suabejojau savo pirmu įspūdžiu.  Pagaliau gavosi taip, kad nesinorėjo net skirtis su vonia. Bet despotiškasis pirtininkas, vėl parodė norintis panaudoti jėgą prieš manę, tikėdamasis kad aš jau gavau pakankamai šilumos už savo sidabrinį. Išlipęs iš vonios pakliuvau tiesiai į rankas šitam budeliui, kuris pradėjo vartyti manę kaip kokį negyvėlį, trinti sudrėkinta vilnone pirštine. Po šios ceremonijos, jis vėl  trumpam pasiuntė manę į vonią, po to išmuilino su gabalėliu muilo, įdėtu  į medžiaginį maišelį. Muilą pirma trina, pamirkydami į vandenį, po to pučia į skylutę maišelyje, maišelis išsipučia kaip burbulas; iš audinio porų pasirodo lengvos ir baltos putos, kurios, kaip šiltas sniegas, krenta ant kūno ir suteikia labai malonų pojūtį. Vėliau vėl paneria jus į vonią, ir čia prasideda pagrindinis darbas, visas pirties gimnastikos kursas.











Pirtininkas, pagriebęs savo auką, elgiasi su jumis kaip su negyvu daiktų, visaip varto, tampo rankas ir kojas, jas išsukinėja, laužo ties sąnariais, spaudo, daužo per nugarą, krutinę, šonus, priverčia priimti pačias keisčiausias pozas; triukšmas, traškesys baisiausias, rodos neliks nei vieno sveiko kaulo, tuo tarpu nejaučiate jokio skausmo ir net pasiruošęs pakartoti visą šią komediją. Šis pirties  darbas privestas iki visiško tobulumo.

Gruzinai teigia, kad net turkų sultonas pavydi jiems tokių sumanių pirtininkų, ir jei galėtų, vien dėl to keistų Stambulą į Tiflisą. Kad ir kaip ten bebūtų, tas, kuris aplankė Tiflisą, ilgai aikčios prisimindamas šiuos azijietiškus malonumas.“ (F.Korf , 1838).

Tbilisio pirtys

Ir dabar negalima įsivaizduoti Gruzijos sostinės Tbilisi be pirčių kvartalo Abanotubani  ir be jo Orbeliano pirties su kupo stogu ir mozaikiniu fasadu ar seniausios Karališkosios pirties. Iš tiesų Tbilisio pirtys dalis Gruzijos sostinės  kultūros; kaip ir praeities, taip ir dabarties. Visos pirtys dabar privatizuotos su sąlyga, kad nebus galima keisti jų veiklos profilio ir privalu išsaugoti istorinį paveldą. Paskutinis aukcionas vyko 2007 metais. Dauguma pirčių suremontuotos ir atrodo  visai šiuolaikiškai, kai kuriose dar tęsiamas remontas. Į kiekviena pirtį galima įeiti apsižvalgyti ir sužinoti kainas.

Orbeliano pirtis 2011m.


Orbeliano pirtis dabar


Pirties Nr.5 iškaba liko nepakitusi nuo tarybinių laikų


Įėjimas į pirtį Nr.5


Pati gražiausia ir žinomiausia Orbeliano pirtis (ჭრელი აბანო), iš išorės primenanti uzbekų medrese. Visa papuošta mėlyna mozaika. Rekonstruojama nuo 2013 metų, planuoja pabaigti 2016 metų antroje pusėje. Būtent šioje pirtyje lankesi  Alexandre Dumas-tėvas ir Aleksandras Puškinas.

Pirtis Nr.5 – nepakeitė savo pavadinimo nuo tarybinių laikų, išliko net istorinė 1926 metų iškaba. Po privatizacijos buvo padalinta į dvi dalis ir į kiekvieną pusę padarytas atskiras įėjimas. Brangesnė pusė pavadinta VIP. Pirtis Nr.5 labiau biudžetinė komplekso dalis. Įėjimas į ją gerai matomas iš Gaidaro Alijevo skvero. Pirtyje yra vyrų ir bendra moterų salės, taip pat atskirų numeriai su skirtingomis kainomis.  VIP pirtis nors ir turi atskirą įėjimą ir iškabą, vis dėlto tai tiesiog pirties Nr.5 dalis, atskirta nuo pigesnės zonos ir remontuota elitiniam aptarnavimui. Įėjimas į VIP pirtį šalia įėjimo į pirtį Nr.5. Pati pirtis – tai turtingai dekoruotas numeris su sauna, karštu sieros baseinu ir kitais patogumais. Po žeme abi pirtys sujungtos požeminiais praėjimais. Pirtyje Nr.5 patys pigiausi atskiri numeriai kainuoja 20 larių – ten rasite tik dušus (nesusigundykite kaina, numeriai su sieros baseinais kainuoja 40 larių, o už 80 ir 100 naudositės ir garine.

Įėjimas į Royal pirtį


Karališkojoje Royal pirtyje


Įėjimas į pirtį "Fantazija"


Pirtyje "Fantazija"


Karališkoji pirtis Royal (სამეფო აბანო) -tarybiniais laikais pirties Nr.7 biudžetinė pusė, savo pavadinimą įgijo po privatizacijos ir rekonstrukcijos. Įėjimas į Royal pirtį yra Abanotubani centre, pačioje Grigašvili gatvės pradžioje. Pirtyje yra 5 neblogai suremontuoti ir pakankamai brangūs numeriai, bendrų salių nėra. Karališkoje (Royal) pirtyje numeriai kainuoja nuo 65 iki 100 larių, garinė apmokama atskirai ir kainuoja 75 larius.

Karaliaus Iraklijaus pirtis (ირაკლი მეფის აბანო). Tarybiniais laikais buvo brangesnė pirties Nr.7 pusė ir neturėjo atskiro įėjimo ir į jos numerius reikėjo gana ilgai eiti pirties viduje. Dabar padarytas atskiras įėjimas. Įėjimas netoliese nuo Orbeliano pirties, perėjus tiltą per upelį, ant iškabų ir rodyklių pirtis pavadinta tiesiog Sieros pirtimi (გოგირდის აბანო).  Joje 4 gana nebrangūs atskiri numeriai.

Pirtis „Fantazija“ (აბანო ფანტაზია)-iki privatizacijos buvo pirties Nr.10 brangesnioji pusė. Pirtis randasi truputi aukščiau  ir tolėliau nuo kitų Abanotubani pirčių. Įėjimas  gerai matomas iš Grišašvili gatvės. Pirtyje „Fantazija“ yra 15 atskirų numerių. Organizacine prasme pirtis „Fantazija“ ir Karalienės pirtis (დედოფლის აბანო) yra vienas bendras kompleksas, vietinių dažniausiai vadinamas Mirzojevo pirtimi. Į Karalienės pirtį yra atskiras įėjimas, truputi aukščiau įėjimo į pirtį „Fantazija“ Šioje pirtyje yra dvi vyrų salės ir viena moterų, atskirų numerių nėra. Pirtyje „Fantazija“  didžiausias kainų skirtumas. Jos svyruoja nuo 30 iki 100 larių. Garinė papildomai 50 larių. Čia pasiūlys ir įvairiausių masažų – indišką, tajų, taškinį, atpalaiduojantį, klasikinį. Seanso kaina nuo 20 iki 30 larių.

Pirtis Gargosali – randasi tarp pirties Nr.5 ir „Tiflis Palace“ viešbučio. Viena didelė salė, kurioje telpa nemaža kompanija, kainuos 150 larių už valandą. Yra ten ir garinė. Dirba visą parą. Pirtininko paslauga – 20 larių masažas+šveitimas, arba atskirai po 10 larių už masažą ar šveitimą. Dėl pirtininko tarkitės tik įėję, jis nesėdi vietoj ir ateis kai jūs busite tam pasiruošęs.

Pirtis „Bachmaro“ – aklagatvyje virš karališkos pirties Grigašvili gatvėje. Ko gero geriausias kokybės ir kainos santykis. Numeriai 30,80,100 ir 200 larių už valandą. 30 larių patalpoj tilps tik 2 žmonės. 80 larių numeryje yra garinė, pakankamai didelis baseinas su sieros vandeniu ir jame tilps 4 žmonės. Dar brangesni numeriai talpina iki 10 žmonių. Rankšluosčiai po 2 larius, šampūnas ir muilas 1,5 lario. Vaišina nemokamai arbata ir kava. Dirba nuo 7 valandų ryto iki 3 nakties.    

Pirtyje "Gargosali"


Pirties "Gargosali" įėjimas


Pirtyje "Bachmaro"


Tbilisio sieros pirčių kupolai