Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

Vilniaus viešojoje pirtyje     2015-05-08          

Saulius Tučkus

Antroji "Pirties ekspedicija" jau istorija.

Mano kvietimas sudalyvauti joje ir susipažinti iš arčiau su vienintele Vilniaus viešąja pirtimi Subačiaus gatvėje, vos neprapuolė tyruose. Nuo vienišo pabuvimo mane išgelbėjo bendražygis, prietelis, bičiulis pagaliau – Egidijus. Kad po kelionių Gruzijos keliais, protas ir kūnas sugrįžtų į Lietuvą, reikėjo gero garo ir žvitrios vantos.

Taigi, vakar 15 val. du bičiuliai įžengė į vienintelę Vilniaus viešą pirtį. Pirmiausiai, apsikeitėme oficialiais raštais: mes kasininkei "pirties dienos" skrajučių pučkelį, ji mums – kasos čekį už 25 lt, su kuriuo mes turime pilną teisę net tris valandas mėgautis jos mega krosnies tiekiamu garu.
Lankytojų sekmadienio popietę nedaug, gal kokie 10-15. Amžius – nuo seno iki jauno.
Anot kasininkės, gerais laikais sueidavo iki 30 pirties gurmanų, dabar yra liūdniau. Na, mums yra geriau, kai mažiau žmonių, bet finansinė pusė irgi svarbi.

Pirmiausiai patenkame į patalpą, kur nusiauname batus, tada į persirengimo zoną- priepirtį. Spintelės nerakinamos (vienas iš senbuvių pakomentuoja, kad per 20 metų nebuvo vagysčių atvejų, jam paantrina ir kiti). Dėl viso pikto, savo “mobiliakus” ir pinigines paliekame pasaugoti kasininkei. O jeigu bus tas vienintelis kartas?..
Iš priepirčio užeiname į prausyklą- kokių 60 m2 patalpą su daugybe betoninių suolų, ir plastikinių “tazikų”.
Užmerkiame vantas ir užeiname į garinę- kokių 4 metrų aukščio, 3 metrų pločio ir 6 metrų ilgio (jeigu kur nugrybavau, Egidijus pataisys). Penkios eilės laiptų- plautų, lyg amfiteatras, ant vieno tokio laipto-plauto gali susėsti po 5 nuogalius. Viršutinis plačiausias, bet ir karščiausiais.

Krosnis. Apie ją reikia kalbėti atskirai. Užėjus ir ją pamačius norisi pabučiuot- tokia ji didelė ir karšta:). Tikra garo mašina. Aukštis 4 metrai, plotis 3 m- tai tik tiek, kiek matosi vyrų skyriuje… Durelės 80x 80- kaip liukas į povandeninį laivą. Akmenys- mažiausias kaip geras arbūzas, sakė kiekis- 9 m3 . Kadangi durelės būna atviros- garinėje pakankamai karščio, garas seikėjamas metaline "skarbonke" po 50 gr. ir jo atėjimą netrukus visi pajuntame- jis geras, minkštas, bet kartu galingas kaip drakono alsavimas. Karštesnio garo mėgėjams turėtų nutįsti seilė… man irgi
Tokiam garui atėjus, vyrai prityla- geras ženklas. Užpilantysis visada atsiklausia ar užtenka, ar pridėti.

Tvarka čia egzistuoja nepriklausomai nuo administracijos, kažkuriuo metu, kurį žino tik pirties senbuviai, garinė yra uždaroma 5 min. tvarkymui. Tai atlieka tik patikimi asmenys. Gali susidaryti įspūdis, kad tai patikima tik "diedams", o ne "salagoms". Mes su Egidijumi tik pagarbiai tą procesą stebėjom. Gal kada nors ir mums tai patikės…
Jau pasklinda gandas, kad pirtyje yra "pirties dienos" organizatoriai- mes išdidžiai išpučiame krūtines… Pasirodo, žmonės jau apie mūsų renginį yra girdėję. Tuoj pat pradedama formuoti vyksiančių autobusais sąrašai:) Dar pagiria mūsų vantas. Sako, kaip gyvos. Dar labiau papučiame žandus. Tas vantas po pirties padovanojame mums labiausiai patikusiems…

Puikiai išsipėrėme (iš dalies patys save). Dar nusišveitėme ir “išsiputinome” (muilo putomis).

Kaip ir ankstesnės ekspedicijos metu, įdomu buvo stebėti viešos pirties gyvenimą, bendrauti su žmonėmis. Sutikome tokį, kuris į šią pirtį pradėjo eiti nuo 6 metų, dabar jam 59 … Susipažinome su pirties direktoriumi.

Iš tos laimės, net savo pinigines ir mobiliakus vos nepalikom pas kasininkę… Lauke mus pasitiko šiltas, kvapnus gegužės vakaras.
Tikiuosi sugrįžti į šią pirtį, tuo labiau, kad ji arčiausiai manęs, vos 1,5 km.
Mano pasakojimą, tikiuosi, iliustruos Egidijaus nuotraukos.

Gero garo, bičiuliai.