Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

Įdomūs faktai apie pirtį.

Surinko LPBD bičiulis Edmundas Pranculis

Ar žinote, kad:

-Dūminė pirtis 2014m. įrašyta į  UNESCO Žmonijos Kultūros Paveldo Objektų Sąrašą sąrašą.

Apie tai gražiai parašyta: http://www.unesco.org/culture/ich/en/RL/smoke-sauna-tradition-in-voromaa-00951. Tekstas angliškai, nesuprantantiems pridedame vertimą į lietuvių kalbą: "Dūminės pirties tradicija yra svarbi kasdieninio gyvenimo dalis Estijos Voro bendruomenėje. Ji apima daug tradicijų – tokių kaip maudymasis pirtyje, vantų rišimo įgūdžiai,  pirčių statymas ir remontas ir mėsos rūkymas pirtyje. Pirtis yra pastatas arba kambarys šildomas krosnies padengtos akmenimis ir turinti pakeltą platformą sėdėjimui arba gulėjimui. Joje nėra kamino, ir dūmai atsiradę deginant medį cirkuliuoja kambaryje. Paprastai žmonės eina į pirtį grupėmis ir būna joje kol kūnas pradeda prakaituoti. Vanduo yra pilamas ant įkaitintų akmenų, kad išgauti garą ir žmonės pradeda vanotis tam, kad pašalinti mirusias odos ląsteles ir suaktyvinti kraujotaką. Po išprakaitavimo, vanojimosi, atsipalaidavimo ir galimų gydomųjų procedūrų žmonės atsivėsina ir apsipila kūną vandeniu. Procedūra kartojama. Dūminės pirties tradicija yra pirmiausia šeimos tradicija, paprastai praktikuojama šeštadieniais, bet taip pat ir prieš didžiąsias šventes, kurios pirminė paskirtis yra atpalaiduoti kūną ir protą. Šeimos pakaitomis kuria savo pirtis ir kviečia vieni kitus į svečius. Paprastai vyresnis šeimos narys yra atsakingas už pirties iškūrenimą. Vaikai jam padeda ir palaipsniui įgauna reikalingų įgūdžių.

- Yra toks apdovanojimas - Pirties ordinas (The Most Honourable Order of the Bath), britų riterio apdovanojimas, kurį atkūrė 1725 metų gegužės 18 d karalius Georgas  I (George I), kaip apdovanojimą už žymius karo ir civilinius nuopelnus. Pavadinimas susijęs su ritualiniu apsiplovimu įšventinant į riterius ankstyvajame viduramžyje. Pagal kitą versiją – kolektyvinis 36 riterių maudimasis, karalius karūnavimo metu. Manoma, kad ordino steigėjas buvo Anglijos karalius Henrikas IV (Heinrich IV) 1399 metais. Ordino devizas „Trys viename“ (Tria juncta in uno). Tai ketvirtas pagal svarbą Britanijos apdovanojimas.

-Japoniškoje pirtyje ofuro, jus panardins į įkaitintą kedro pjuvenų ir  ryžių selenų mišinį, kuriame iš anksto pridėta apie 60 vaistinių ir aromatinių žolelių.



-Specialistai nepataria pirtyje ir prieš pirtį vartoti alkoholį, nes jis apkrauna širdies darbą ir perkaitina organizmą. Pataria vartoti žalią, vaistažolių arbatas, natūralias sultis ar tiesiog vandenį.

-Europoje paplitusi Airiška pirtis. Temperatūra joje vidutinio karštumo, karštas oras paduodamas vamzdžiais po grindimis ir sienose. Lankytojo kūną apdeda nedideliais šiltais akmenimis – ši procedūra labai atpalaiduoja, todėl, žmonėms sergantiems depresija, daktarai pataria lankyti būtent tokias pirtis.

-XVIII amžiuje vokiečiai kiekvieną savaitę eidavo į pirtį visa šeima – žmona, vaikais ir su namų augintiniais.

-Kiekvienas Romos imperatorius laikė savo pareiga pastatyti naują viešąją pirtį. Tai buvo pats geriausias būdas laimėti gyventojų palankumą.

-Senovės Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnai, kad išgydyti sergantį chroniškomis ligomis, siųsdavo į vigvamą, kuriame sudėdavo įkaitintus akmenis ir ant jų pildavo vandenį ar žolelių nuovirą. Ligonis kvėpuodavo šiais garais. Tai labai primena šiuolaikinę inhaliacijos procedūrą.

-Ekspertai tvirtina, jei žmogus teisingai atlieka pirties procedūras, tai per vieną apsilankymą pirtyje netenka iki 2 kg svorio.

-Suomija yra lyderis №1 pagal pirčių šalyje skaičių. Jame gyvena apie 5 milijonai žmonių, o pirčių pastatyta daugiau kaip 2 milijonai!

-Gydytojai sako, kad per pirties procedūras, kraujospūdis hipertenzija sergantiems pacientams sumažėja, ir hipotenzijos pacientams, priešingai - didėja. Todėl, gera pirtis patariama žmonėms, kurie kenčia nuo šių lygų, ypač pradinėse stadijose.

-Žinoma,kad gera pirtis padeda lengviau praeiti aklimatizacijos laikotarpį ir padidina organizmo imunitetą.

-Į furo pirtį priimta eiti nusiprausus. Nusiprausti prieš lipant į furo būtina ir dėl to, kad tą patį vandenį naudoja visi šeimos nariai. Egzistuoja net ėjimo į furo eiliškumas: pirmieji eina garbingiausi žmonės (svečiai, senimas), o paskutiniai į furo lenda vaikai. Furo – pirties tipas, kilęs ir labiausiai paplitęs Japonijoje. Nuo kitų pirčių tipų jis skiriasi tuo, kad čia kaitinamasi ne karštu oru ar garais, o karštu vandeniu. Dažnai yra pasakojama, kad japonai furo tradicijų išmoko iš laukinių beždžionių, gyvenančių kalnuose. Sušalusios žiemą jos ieško natūralių šiltųjų vandens versmių, ir įlipusios į jas ilgai šildosi.

-Po pirties procedūrų panirimas į eketę padeda atsikratyti iki 1000 kalorijų.

-Meksikoje garinė pirtis vadinama „tamazcal.  Viskas vyksta ant specialaus kilimėlio,kuris ištiesimas ant grindų. Besimaudantis gulasi ant jo,o peria jį pagal vietos indėnų papročius priešingos lyties atstovas.

-Prieš vestuves buvo priimta jaunosioms ir anytoms eiti kartu į pirtį. Pastaroji tikrindavo ar marti sveika ir nekalta.

-Karštas garas organizme sulėtina psichinius procesus. Todėl pirtyse didžiausia tikimybė sėkmingai pravesti verslo derybas.

-Smėlio pirtis - žmogus guldomas į karštą smėlį, virš lieka tik galva. Įkaitęs smėlis puikiai įkaitina kūną, kaip pirtyje, gerai sugeria prakaitą ir šlakus.Šią procedūrą pataria naudoti sergant įvairiomis odos ligomis.

-Hipokratas buvo uolus garinės pirties gerbėjas, jis teigė kad aukšta temperatūra ir didelis drėgnumas skatina šlakų išskirimą iš organizmo.Šiuolaikiniai medikai tik patvirtino šią teoriją.

-Pirtis teigiamai veikia ir žmogaus nervų sistemą. Kraujotaka smegenyse sulėtėja, tai sulėtina emocinę veiklą, sumažina nervinę įtampą. Žmogaus raumenys atsilaiduoja, organizmas panyra į ramybės, palaimos būseną, todėl įgauna galimybę atgauti savo jėgas.

-Daugelyje islamo šalių yra toks įstatymas: jei vyras neleidžia savo žmoną į hamamą (turkiška pirtis), ji turi teisę į skyrybas.

-Prancūzijos parfumerija kilo iš to, kad viduramžiais buvo uždarytos daugelis pirčių ir ,kad paslėpti blogą kūno kvapą, išrado kvapnius tepalus ir kvepalus.

-Pirtis - sako garsus Suomijos rašytojas Marty Larni - sukuria gerą nuotaiką. Neatsitiktinai jo tautiečiai sako,“ jei jūs einate į svečius – prieš tai nueikite į sauna, jei priimate svečią - iš pradžių priimti suomišką pirtį. Ašaros išdžius pirtyje, ir bloga nuotaika sudegs“.

-akademiniame Lietuvių kalbos žodyne netikėtai radau, kad užėjimus į pirtį (mes sakom pirmas užėjimas, antras užėjimas ir t. t.) Kuršėnuose (Šiaulių raj.) ratomis vadindavo. Žodyno pateikiami pavyzdžiai:Trys rãtos pirtė[je] buvo Krš. Po vyrų ratõs pirtis kaip kaulinyčia Krš.

-ukrainietiška Vikipedija rašo, kad pirtis - Лазня https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B0%D0%B7%D0%BD%D1%8F Ten aiškina, kodėl toks pavadinimas. Kadangi senovėje buvo žeminės pirtys, tai į ją reikėjo "įlisti", tipo *лазить*. Tai dėl to ir reikėjo lįsti pro žemą įėjimą: «низька хатина з маленьким входом, куди можна тільки пролізти». Tai manęs nenustebino, bet nustebino žemaitėška Vikipedija, anot kurios pirtis žemaitiškai tai Perenė: https://bat-smg. wikipedia.org/wiki/Peren%C4%97

 (pirčiulis Arūnas Vyšniauskas)