Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                           Pirtyje tiesa !

Lankome Rožių pirtį 2012-07-12

Sakoma, kad ne ilgai brandinta, o ekspromtu gimusi idėja pati geriausia. Tokia buvo ir mintis apie rožių pirtį. Ketvirtadienį pakako dviejų skambučių (vieno – Sibirkos rožyno šeimininkei Dovilei, kito – Žydkaimio pirtelės sielai Pirčiukui) bei kvietimo bičiulių elektroniniame pašte, ir per porą valandų būsimos pirties planas-chuliganas bei smagi kompanija buvo sustyguota.

Tiesa, apie galimybę pasirožiauti tarėmės, kai Sibirkoje lankėmės pirmą kartą – antrąjį birželio savaitgalį. Tuomet budo vos vienas kitas beveik 500 skirtingų rūšių kolekcijos žiedas, tad galėjome tik įsivaizduoti, kaip rožynas atrodo, kai pačiomis vaiskiausiomis spalvomis prasiskleidžia visu gražumu. Todėl, kai šį sekmadienį siauručiu keleliu per pievas pasiekėme Sibirką ir išvydome rožių sodinukų plantaciją, visi vienbalsiai aiktelėjome iš nuostabos…

Atvažiavome su gana kukliais ketinimais – pasirankioti nubyrėjusių žiedlapių. Tačiau Dovilė mūsų laukė jau priskynusi žiedų į popierinius maišelius bei leido žiedų pasiskinti ir patiems. Tiesa, rožyno steigėją šiek tiek išgąsdinome atidarę Egidijaus bagažinę, kur buvome sudėję Ingridos įsigytus vantų meistro Kazimiero bulviakrepšius (pakeliui į rožyną jų bei medaus užsukome pas Jaroslavą). Tačiau Dovilė ramiau atsikvėpė, kai rožyno vagelių link pajudėjome su gerokai mažesniais krepšeliais – pirtininkų apetitas ne toks ir didelis…

Akys raibo nuo spalvų ir pavidalų įvairovės, kuriems žemai lenkėmės tikrąją šio žodžio prasme: žiedus uostėme ir atsargiai, pasigėrėdami ir pasidžiaugdami skynėme pačius kvapniausius, smarkiai išsiskleidusius.
O boružės ant žiedų buvo puikus Dovilės žodžių patvirtinimas, kad rožyno prižiūrėtojai chemijos produktų nenaudoja – leidžia gamtai su kenkėjais susitvarkyti pačiai.

Nors sekmadienis – ne lankytojų diena, Dovilė pirtininkams mielai aprodė ir ekspozicijai skirtą rožyną. Buvo sunku atsiplėšti nuo tokios sielos atgaivai skirtos vietos, tačiau turėjome judėti toliau, juk laukė Pirčiuko pirtelė. Kvietėme drauge ir Dovilę, bet moteris tik skėstelėjo rankomis: kas gi tvarkys rožyną ir prižiūrės dukreles – su mumis po plantaciją straksėjusią Angelę ir vos pusantrų jaunylę…

O Žydkaimyje – ne tik pirtelė rūko, bet ir palapinė svečiams jau buvo pastatyta. Prie jos – dujinis primusas sirupui virti. Šiek tiek užkandome ir –prie darbo. Žiedus reikėjo kruopščiai perrinkti, nuskabyti žiedkočius ir taurėlapius – palikti tik žiedlapius. Kaitėme vandenį, pylėme cukraus, svėrėme žiedlapius. Neįtikėtina – jų užteko ne tik sirupui, bet ir puikios koncentracijos užpilui, taip pat maišui, kuris buvo pakabintas virš garinės pečiaus, užpildyti. Žiedų ir žiedlapių pribėrėme ir į lauko vonią, ir ant plautų, jų pakako ir panorusiems išmėginti naująjį Pirčiuko druskos gultą. Ar gali būti kas nors maloniau nei pirtyje lyg į paplūdimio smėlį panirti į druską ir stebėti, kaip iš viršaus ant tavęs byra rožių lapeliai…

Savaime suprantama, kad rožių pirties kontrastinei procedūrai vanduo buvo semiamas iš lauko vonios su žiedais, o pirties malonumus vainikavo šiltas rožių užpilas, kurio viršuje plūduriavo ne tik žiedlapiai, bet ir kvapus riebalinis eterinio aliejaus pėdsakas…

Kai paskutinių saulės spindulių nutviekstu keliu leidomės namo vis dar krykštaudami dėl dienos patyrimų, ekipažą pasiekė Ingridos žinutė:“Šiandiena, pasirodo, Rožės vardo diena“…

Gal ši maloni kalendorinio vasaros vidurio staigmena gali tapti puikia bičiulių tradicija? Bet kuriuo atveju pirmosios kamerinės rožių pirties idėja nebūtų išsiskleidusi be puikių žmonių palaikymo. Nuoširdus ačiū visiems.

Dar šis tas apie rožes ir pirtį

Kodėl rožės tinka pirtyje

• Įvairiais laikais įvairiose kultūrose rožė buvo dvasingumo simbolis: jos botaninis pavidalas – vienas tobuliausių gamtos kūrinių, o kvapas – natūralus ir išgautas kvapiosiose substancijose – vienas iš labiausiai žmogaus sielą pakylėjančių ir mintis nuskaidrinančių aromatų. Jei pirtį vertinsime kaip kūno ir dvasios skaistyklą, suprasime, kodėl rožės ten itin tinka…

• Ajurvedos medicina, augalus skirstanti į šaltus ir karštus, drėgnus ir sausus, rožes traktuoja kaip vėsinančio ir drėkinančio poveikio augalą. Štai ir antroji priežastis rožes tiek išoriškai, tiek į vidų (sirupai, arbatos, rožių vanduo) naudoti pirtyje.

• Na o jei šiuos nuostabius augalus vertinsime visiškai pragmatiškai, jų gydančias ir gražinančias savybes vardinsime be galo: valo, skaistina, jaunina odą, mažina raukšleles, senatvines dėmes, randelius, išsiplėtusius kapiliarus, gydo jaunatvinius spuogelius, padeda nuo anemijos, palengvina kvėpavimą, gydo kepenų ir tulžies pūslės susirgimus, mažina karščiavimą, veikia uždegiminius procesus, naikina bakterijas, normalizuoja kraujospūdį, stimuliuoja imuninę sistemą, ramina, subalansuoja, harmonizuoja…

P.S. Sibirkos rožyną Trakų rajone penktadieniais-šeštadieniais (10-18 val.) galima aplankyti iki rugpjūčio mėnesio. Vėliau rožynas lankytojams bus

Ramunė Žukauskienė.