Apie malkas ir pirties akmenų krūsnies įkaitimą
Autorius: Audrius Arlauskas.
Įvairių medžių medienos degiosios masės sudėtis daugmaž vienoda. Joje anglies yra apie 50%, vandenilio
– 6%, deguonies – 43%. Medienoje visiškai nėra sieros, o pelenų tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra
50% ir daugiau drėgmės. Jos kiekis sumažėja, padžiūvus medienai ore.
Medienos liepsnos temperatūra nematuojama, o nustatomas kaloringumas – išsiskiriantis šilumos kiekis, visiškai sudeginus 1 kg medienos. Medienos kaloringumas mažai priklauso nuo medžių veislės, bet labai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės kaloringumas paprastai nesiekia 15 000 kJ/kg.
Praktiškai atrodantis nevienodas atskirų medienos veislių šiluminis vertingumas kyla dėl nevienodo jų specifinio svorio. Pavyzdžiui, ąžuolo mediena apie 1,5 karto sunkesnė už eglės. Todėl 1 m3 ąžuolo medienos išskirs tiek pat kartų daugiau šilumos nei eglės medienos.
Sunkiausia mediena yra: kalninės guobos, ąžuolo, buko, klevo ir t.t. Tačiau šių medžių vertinga mediena naudojama kitiems tikslams, deginti ją per brangu.
Medienos tankis kg/dm2: Kėnis 0,39; Eglė 0,45; Ieva 0,46; Drebulė 0,51; Pušis 0,52; Liepa 0,53; Alksnis 0,55; Kaštonas 0,56; Klevas 0,6; Riešutmedis 0,64; Beržas 0,65; Vyšnia 0,66; Maumedis 0,66; Bukas 0,68; Ąžuolas 0,69; Uosis 0,75; Slyva 0,8.
Medienos kaitrumas priklauso ir nuo jos tankio. Masyvesnė mediena yra kaitresnė.
Malkos pagal kaitrumą skirstomos į labai kaitrias – ąžuolines, skroblines, beržines, uosines, kaitrias – juodalksnines, pušines, vidutinio kaitrumo – eglines, mažai kaitrias – drebulines, gluosnines, liepines. Vertingesnis yra kamienas nei šakos. Papuvusi, plukdyta mediena yra mažai kaitri. Juo drėgnesnė mediena, juo mažiau kalorijų.
Pradinis medienos drėgnumas (proc.): Visžalis ąžuolas – 100; Ąžuolas – 99; Uosis – 92; Klevas – 91; Beržas – 89; Guoba – 84; Bukas – 80; Gluosnis – 71; Eglė – 70; Pušis – 67; Maumedis – 66; Tuopa – 65; Liepa – 57; Juodoji tuopa – 50.
Džiovinimo laikas, mėn. Drėgnumas, proc. (malkos 50 cm kaladėmis, pradinis drėgnumas 70%):
Po 3 mėn. – 40%;
Po 6 mėn. – 28%;
Po 12 mėn. – 20%;
Po 18 mėn. – 14%.
Mediena, kaitrumo grupė, kaloringumas:
Beržas, uosis, ąžuolas, klevas, skroblas, guoba – Ι 2000-2500 kcal;
Pušis, juodalksnis ΙΙ 1800-2000 kcal;
Eglė, liepa, drebulė, gluosnis, alksnis, tuopa – ΙΙΙ 1500-1700 kcal.
Degimo procesas
Tai degios kuro dalies jungimasis su oro deguonimi. Malkos užsidega esant 300 laipsnių temperatūrai (pagal Celsijų).
Malkų degimo temperatūra:
Lentelėje pateiktos temperatūros greičiausiai yra degimo atvira liepsna, tačiau kūrenant pirties krosnį į kurią papildomai paduodamas oras, temperatūra pasiekiama ženkliai didesnė. Šito pavyzdys yra Rojūnuose pas Aurimą Bezarą pirties krosnyje sulydyti akmenys, ardeliai. Granitas lydosi 1215-1260 laipsnių(pagal Celsijų) temperatūroje, iki raudonumo įkaites granitas nėra retenybė krosnyje „ugnis per akmenis“, todėl galima teigti, kad iki raudonumo įkūrenta įkrova siekia 900-1000 laipsnių, viršutiniai akmenys kiek mažiau.
Kas vyksta pastovaus kūrenimo krosnyje( „buržuikėj“)? Degimas vyksta toks pats, tik akmenys nuo ugnies yra atskirti metalo. Metalinė krosnis iki raudonumo įkaista ne visa ir ne visada. Darykim prielaidą, kad mūsų krosnis kūrenama sausomis“ kietmedžio“ malkomis ir jai pavyko įkaisti iki rusvai raudonos, tamsiai raudonos spalvos(„Kalvystės pagrindai“), t.y. 580-730 laipsnių, tai iki kiek gali įkaisti ant tokio metalo gulintis akmuo? Gal iki 400, viršutiniai iki 200 laipsnių- tai viskas, ko galima tikėtis iš pastovaus kūrenimo krosnelės. Todėl galima daryti išvadą, kad krosnyje „ugnis per akmenis“ įkrova įkaista ženkliai stipriau ir gali pasiekti granito lydymosi temperatūrą (1215-1260 laipsnių), sukaupia maksimalų kiekį šilumos, kas leidžia vandenį paversti labai smulkių lašų garu, kas ir nusako garo kokybę, jo lengvumą.
Pridedu apie įkaitusio metalo spalvas ir jas atitinkančias temperatūras.