Lietuviškos pirties bičiulių draugija
                                                               Pirtyje tiesa !

METŲ PIRTIS 2015 

Balsuota ir už naujokes

„Metų pirties“ rinkimus draugijoje skelbiame jau trečius metus. Pretendentes siūlo draugijos nariai. Rinkimuose dalyvauja tik draugijos narių pirtys: ir tos, kurios atviros visiems, ir įrengtos tik privačiam naudojimui. Paskelbus pirčių pretendenčių sąrašą, kiekvienas draugijos narys gali atiduoti savo balsą tik vienai iš kandidačių. Daugiausiai balsų surinkusi pirtis ir skelbiama laimėtoja.

Gruodžio 12 d. Druskininkuose įvyko Lietuviškos pirties bičiulių draugijos tradicinis renginys "Pirties garas" ir kalėdinis vakaras. Jo metu vyko "Metų pirties 2015" apdovanojimai. Sveikinimai "Perkūnijos" pirties šeimininkams. 

Šiemet į „Metų pirties“ nominaciją pretendavo net 18 pirčių. Daugiausia balsų surinko jau dvejus metus veikianti Perkūnijos pirtis. Kitos dvi mažai balsais atsilikusios pirtys – šių metų naujokės. Tai – tik šį rudenį Vilkiškėse (Šalčininkų r.)pastatyta Ramunės ir Egidijaus Žukauskų kaimo turizmo sodybos „Vabalynė“ dūminė pirtis ir unikalioji pirtis Tazakortės miestelyje, La Palmos saloje. Ją lapkritį „sutvėrė“ saloje viešėję draugijos nariai, akmenis pirties krosniai gabenę iš pačios Atlanto pakrantės...

Pernai „Metų pirties“ laurai atiteko į Lėno ežero vilnis Užulėnio kaime (Ukmergės r.) žvelgiančiai bičiulio Sauliaus Savickio „Avietinei“ pirčiai. 2013-aisiais pirmąja apdovanojimų lentele pasipuošė Žydkaimio kaime (Trakų r.) veikianti bičiulio Romualdo Račo (Pirčiuko) baltoji pirtis.

Moteriškos energijos pirtis

„Pirmą kartą ilgai statytos pirties krosnį užkūrėme prieš  beveik dvejus metus. Tuomet garinėje dar nebuvo gultų, tad pasistatėme du statybinius „ožiukus“, uždėjome europadėklų, uždengėme tamsiai žalia medžiaga ir su virpuliu širdyje „skanavome“ pirmojo garo, - kaip gimė šiemet rinkimus laimėjusi pirtelė, prisimena jos šeimininkė Audra. - Tai buvo pati geriausia pirtis mano gyvenime. Gerai įkaitę išėjome į lauką atsikvėpti. Kaip tik tuo metu iš dangaus pabiro baltos snaigės. Pirmos tą žiemą. Buvo 2014 metų sausio 12–toji.“

Audra pasakoja, kad turėti savo pirtį drauge su vyru Robertu svajoję jau seniai, dar statydami gyvenamąjį namą. Iš pradžių planavo, kad tai bus tik šeimynai skirta pirtelė. Tačiau vėliau, kai rimčiau pradėjo domėtis pirties kultūra, gimė mintis pasistatyti tokią pirtį, kuria galėtų džiaugtis ir kiti. Sutuoktiniai apvažiavo daug Lietuvos pirčių, kalbėjosi su pirčių savininkais, krosnių meistrais. Už naudingus patarimus planuojant bei statant pirtį Staskevičiai labai dėkingi Lietuviškos pirties akademijos vadovui Rimui Kavaliauskui, draugijos nariams – Dvaro pirties šeimininkui Valdui Rimavičiui, Romualdui Račui, „Avietinės“ pirties šeimininkui Sauliui Savickiui, „Arido“ pirties šeimininkui Aridui Pabedinskui, „Medynės“ šeimininkui Arvydui Mediniui ir kitiems. Iš visų jų sulaukė daug praktiškų patarimų, dėl kurių išvengė daugybės klaidų.

Audra ir Robertas nuo pat pradžių planavo statyti rąstinę pirtį. Sutuoktinius visada traukė medžio kvapas ir šiluma, tad jiems norėjosi jaukios, kokybiškos pirties iš natūralių medžiagų. „Todėl mūsų pirtyje daug medžio. Džiaugiuosi, kad turiu nuostabų tėtį, auksinių rankų meistrą Benjaminą Margevičių. Jis savo rankomis pirčiai sumeistravo stalą ir suolus, langus ir duris, patogius plautus ir labai gražius laiptus. Tai jis mane nuo mažens mokė nieko nedaryti bet kaip. Net pirties indelius druskai pilstyti tėtis padarė specialiai man – lengvus, su patogiomis rankenėlėmis, kad būtų nesunku kilnoti“, - pasakoja A. Staskevičienė.

Perkūnijos pseudonimu lietuviškos pirties pasaulyje pagarsėjusi Audra labai didžiuojuosi ir savo vyru Robertu, kuris, regis, nuo pat pradžių žinojo, kaip pirtyje viskas turi būti. Išklausęs krosnies meistrų patarimų, jis pats suprojektavo krosnį, kuri puikiai patenkino sutuoktinių pirties poreikius. Pora norėjo, kad krosnis užtikrintų gerą garą ir būtų ekonomiška. „Manau, tai puikiai pavyko, nes ši krosnis ir vandens sočiai prikaitina, ir grindis sušildo. Man, kaip daugeliui moterų, visada šalta kojoms, todėl šiltos grindys tapo tikra palaima. Ir pirties svečiai, šaltą žiemos dieną atsistoję ant šiltų grindų, maloniai nustemba“, - džiaugiasi pirtelės šeimininkė.

Perkūnija atskleidžia, kad ir ji, ir Robertas mėgsta senovinius daiktus, dažnai pasisukioja po sendaikčių muges. Todėl poros pirtyje prie medinių ir senovinių raudonų plytų sienų puikiai įsikomponavo senovinės interjero detalės: rasta ir restauruota norvegiška krosnelė priepirčiui šildyti, senovinis angliškas kavos stalelis, komoda ir kitos mažos smulkmenos.

Daugelis Perkūnijos pirties svečių sako, kad šioje pirtyje justi stipri moteriška energija. Tai akivaizdu, kai pirties šeimininkė – moteris. Atvykę į šią pirtį žmonės pastebi įvairių vantų kolekciją. Audra mėgsta skinti augalus, juos komponuoti, sukurti ką nors gražaus. Kiekvienais metais moteris ieško įdomių augalų, kurie galėtų papuošti pirtį, o gal ir paįvairinti pirties ritualą.

Šiais metais Perkūnijos pirtelė truputį paaugo. Baigiama įrengti dar viena erdvesnė patalpa. Joje sumūryta senovinė maisto gaminimo krosnis. Tad jau greitai pirties svečiai galės vaišintis čirviniais blynais ar dzūkiškomis bandomis.

„Dėkoju visiems, šiemet balsavusiems už mūsų pirtį. Linkiu gražių artėjančių švenčių. Nepasididžiuokite ir būtinai atvažiuokite paragauti perkūniško garo“, - kviečia Audra-Perkūnija